Odos priežiūros mitai: 10 įsitikinimų ir ką rodo tyrimai

Atnaujinta 2026-10-27

Apie odos priežiūrą girdime daugybę patarimų iš draugių, socialinių tinklų ir reklamų. Dalis jų teisingi, dalis pusiau teisingi, o kai kurie tiesiog kartojami iš įpročio. Atrinkome dešimt dažniausių įsitikinimų ir patikrinome juos pagal dermatologų organizacijų rekomendacijas ir mokslinius tyrimus.

1. „Riebiai odai drėkiklio nereikia“

Netiesa. Amerikos dermatologų akademija pabrėžia, kad drėkiklis svarbus ir riebiai odai. Riebalai ir vanduo odoje yra skirtingi dalykai. Riebiai odai tinka lengvi, nekomedogeniški kremai, o ryte geriausia rinktis drėkiklį su SPF 30 arba lengvą kremą nuo saulės. Plačiau apie tai rašėme straipsnyje apie kremą riebiai odai.

2. „SPF reikia tik vasarą ir saulėtą dieną“

Daugiausia netiesa. Amerikos dermatologų akademijos duomenimis, pro debesis prasiskverbia iki 80 % UV spindulių. UVA spinduliai, kurie senina odą, praeina ir pro langų stiklą. Automobilio šoniniai langai vidutiniškai sulaiko tik 71 % UVA.

Vis dėlto yra ir niuansas: Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kai UV indeksas žemas (0–2), apsauga paprastai nebūtina. Lietuvoje žiemą UV indeksas dažnai būna žemas, todėl verta jį pasitikrinti orų programėlėje. O šviežias sniegas UV poveikį padidina beveik dvigubai, todėl slidinėjant SPF būtinas. Kaip papildyti apsaugą dienos metu, rašėme atskirame straipsnyje.

3. „Kuo brangesnis kremas, tuo geresnis“

Netiesa. Amerikos dermatologų akademija sako, kad veiksminga odos priežiūra neturi būti brangi. Tyrime, kuriame buvo išanalizuoti 174 perkamiausi drėkikliai, kainos skyrėsi beveik šimtą kartų, o priemonės be dažnų alergenų nebuvo brangesnės. Įdomu ir tai, kad 45 % kremų su užrašu „be kvapiklių“ vis tiek turėjo kvapiųjų ar augalinių ingredientų.

4. „Natūralu reiškia saugu“

Netiesa. FDA aiškiai nurodo, kad ingrediento kilmė nelemia jo saugumo. Pavyzdžiui, kmynų aliejus maiste saugus, bet ant odos gali sukelti pūsles. Beveik 80 eterinių aliejų, tarp jų arbatmedžio, apelsinų ir ilang ilang, yra sukėlę kontaktinę alergiją. Jautriai odai dažnai saugesnės paprastos priemonės be kvapiklių ir eterinių aliejų.

5. „Karštas vanduo atveria poras, šaltas jas uždaro“

Netiesa. Porų dydį lemia riebalų gamyba, odos elastingumas ir plauko folikulo dydis, o vandens temperatūra šių dalykų nekeičia. Amerikos dermatologų akademija pažymi, kad karštas vanduo dirgina odą, todėl poros gali atrodyti didesnės. Ištrinti porų visam laikui neįmanoma, bet jas galima padaryti mažiau pastebimas: nekomedogeniškomis priemonėmis, retinoidais, kasdieniu SPF ir be agresyvaus šveitimo.

6. „Gerkite daug vandens, ir oda nebus sausa“

Iš dalies. Sisteminė apžvalga rado vos šešis silpnos kokybės tyrimus. Papildomas vanduo šiek tiek padidino odos drėgnumą, daugiausia tiems, kurie paprastai geria labai mažai. Sausai odai daug daugiau padeda trumpas šiltas dušas, sodrus kremas ir oro drėkintuvas. Apie tai rašėme straipsnyje kodėl oda sausėja po dušo.

7. „Jei perši, vadinasi, veikia“

Netiesa. Amerikos dermatologų akademija pataria nebenaudoti priemonės, kuri perši, degina ar dilgčioja. Tai dirginimo ženklas. Išimtis yra kai kurie receptiniai vaistai, kurių poveikį paaiškina gydytojas.

8. „Kuo daugiau priemonių ir žingsnių, tuo geriau“

Netiesa. Dermatologai pataria pradėti nuo vienos priemonės, o ne nuo kelių iškart. Kelios aktyvios priemonės kartu dažnai sudirgina odą. Gera rutina gali būti visai trumpa: prausiklis, drėkiklis ir SPF ryte. Kaip derinti aktyvias priemones, aiškiname straipsniuose apie retinolį su rūgštimis ir niacinamidą su vitaminu C.

9. „Spuogai atsiranda nuo nešvarumų ir šokolado“

Daugiausia netiesa. Juodi taškai yra tamsūs ne dėl purvo, o dėl odos pigmento melanino. NHS tarp spuogų priežasčių nurodo hormonus, kai kuriuos vaistus ir riebias kosmetikos priemones, ir pataria odos netrinti.

Su mityba viskas sudėtingiau. Viename tyrime mažo glikeminio krūvio mityba sumažino spuogų. Pieno produktai su spuogais buvo susieti, bet tai stebėjimo tyrimai, kurie priežasties neįrodo. Amerikos dermatologų akademija sako, kad reikia daugiau tyrimų. Duomenys apie šokoladą labai silpni. Daugiau apie tai rašėme straipsnyje apie hormoninius spuogus.

10. „SPF 100 saugo dvigubai geriau nei SPF 50“

Netiesa. SPF 30 sulaiko apie 97 % UVB spindulių. Pagal SPF apibrėžimą SPF 50 praleidžia apie 2 %, o SPF 100 apie 1 % UVB. Skirtumas yra, bet ne dvigubas apsaugos padidėjimas. Nė vienas kremas nesulaiko 100 % spindulių. Didesnis SPF kiek kompensuoja tai, kad dažniausiai užtepame per mažai kremo, bet papildyti vis tiek reikia kas 2 valandas, būnant lauke. Europoje didžiausias leidžiamas žymėjimas yra SPF 50+.

Kas iš tikrųjų veikia

Jei apibendrintume dermatologų patarimus, sąrašas būtų trumpas:

• švelnus prausimasis du kartus per dieną, be trynimo;
• drėkiklis, tinkantis jūsų odos tipui;
• kasdienis SPF 30 ar didesnis, plataus spektro;
• viena aktyvi priemonė vienu metu, pavyzdžiui, retinoidas ar rūgštis, įvedama palaipsniui;
• kantrybė, nes dauguma priemonių rezultatą parodo per kelias savaites ar mėnesius.

Kaip sudaryti paprastą rutiną, aiškiname straipsnyje apie idealią odos rutiną.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tiesa, kad poras galima sumažinti?

Visam laikui ne. Jas galima padaryti mažiau pastebimas reguliariai valant odą, naudojant retinoidus, nekomedogeniškas priemones ir kasdienį SPF.

Ar reikia SPF, jei visą dieną esu viduje?

Jei sėdite prie lango, taip, nes UVA spinduliai praeina pro stiklą. Toliau nuo langų apsaugą užtenka papildyti rečiau, maždaug kas 4–6 valandas.

Ar natūrali kosmetika geresnė jautriai odai?

Nebūtinai. Eteriniai aliejai ir augalų ekstraktai yra dažni alergenai. Jautriai odai svarbiausia, kad priemonė būtų be kvapiklių ir su trumpa sudėtimi.

Ar perštėjimas po kremo yra normalu?

Ne. Jei priemonė perši, degina ar dilgčioja, dermatologai pataria jos nebenaudoti. Išimtis yra gydytojo paskirti vaistai.