Veido odos tipai: kokie jie yra ir kaip nustatyti savo odos tipą

Teisingas veido odos tipo supratimas yra efektyvios odos priežiūros pagrindas. Žinoti savo odos tipą yra būtina norint pasirinkti tinkamas priežiūros priemones, sukurti veiksmingą kasdienę odos priežiūros rutiną ir išvengti dažnų odos problemų.

Deja, dauguma žmonių netiksliai identifikuoja savo veido odą, todėl naudoja netinkamas priemones, kurios gali sukelti papildomų problemų.

Šiame išsamiame gide sužinosite, kokie yra pagrindiniai veido odos tipai, kokios yra jų savybės, kaip teisingai nustatyti savo odos tipą naudojant praktiškas namų sąlygomis taikomas metodikas, ir galiausiai – kaip tinkamai prižiūrėti skirtingų tipų odą remiantis profesionalų įžvalgomis.

Kas yra pagrindiniai veido odos tipai?

Dermatologijoje ir kosmetologijoje veido oda skirstoma į kelis pagrindinius tipus, kurie atspindi odos būklę ir savybes.

Nors kiekvieno žmogaus veido oda yra unikali, daugumos žmonių oda patenka į vieną iš klasikinių kategorijų. Svarbu suprasti, kad odos tipas skiriasi nuo laikinų odos būklių, kurios gali keistis dėl aplinkos poveikio ar naudojamų produktų.

Pagrindiniai veido odos tipui įtaką darantys veiksniai yra genetika, hormonų pusiausvyra, klimato sąlygos, amžius ir bendras sveikatos būklė. Šie veiksniai nulemia, kiek sebumo (natūralių riebalų) gamina odos liaukos ir kaip efektyviai oda išlaiko drėgmę.

Normali oda

Normali oda – tai optimalios būklės oda, kurią daugelis specialistų laiko „idealia”.

Jai būdinga:

subalansuota sebumo gamyba
tolygus, švytintis odos atspalvis
nėra matomų porų, spuogų ar kitų defektų
geras elastingumas ir drėgmės balansas
mažas jautrumas išoriniams dirgikliams

Nors normali oda yra laikoma idealia, tik nedidelė dalis žmonių gali pasigirti natūraliai tokia odos būkle. Dauguma iš tų, kurie mano turintys normalią odą, iš tiesų turi kitą odos tipą, bet tinkama priežiūra padeda jiems pasiekti subalansuotą būklę. Svarbu suprasti, kad net ir normalios odos atveju būtina reguliari ir tinkama priežiūra, kad oda išliktų sveika.

Sausa oda

Sausa oda pasižymi nepakankama riebalinių liaukų veikla, dėl kurios gaminama mažiau sebumo nei reikia odos barjerinės funkcijos palaikymui.

Pagrindiniai požymiai:

odos šerpetojimas, pleiskanojimas
matinė, negyva išvaizda
smulkios poros
dažnas tempimo, niežėjimo jausmas
padidėjęs jautrumas aplinkos veiksniams
ankstyvesnis raukšlių formavimasis

Dažnai klaida yra painioti sausą odą su dehidratuota oda. Sausa oda yra odos tipas, nulemtas genetinių veiksnių ir riebalinių liaukų veiklos ypatumų, o dehidratacija yra laikina būklė, kurią gali patirti bet kurio tipo oda dėl vandens trūkumo. Sausa veido oda reikalauja nuolatinio papildomo drėkinimo ir maitinimo, o dehidrataciją galima įveikti pakankamu skysčių vartojimu ir tinkamomis kosmetikos priemonėmis.

Riebi oda

Riebi oda atsiranda dėl padidėjusios riebalinių liaukų veiklos, kai jos gamina per daug sebumo.

Šiam odos tipui būdingi tokie požymiai:

nuolatinis blizgesys, ypač T-zonoje (kakta, nosis, smakras)
išsiplėtusios poros
polinkis į spuogus, juodus taškelius, užkimštas poras
storesnė, labiau elastinga oda
lėtesnis raukšlių formavimasis

Riebios odos savininkai dažnai klaidingai mano, kad reikia nusausinti odą agresyviomis priemonėmis. Tačiau toks požiūris tik pablogina situaciją – kai oda pernelyg nusausinama, riebalinės liaukos pradeda gaminti dar daugiau sebumo, taip sukurdamos užburtą ratą. Riebi oda reikalauja subalansuotos priežiūros, kuri valo odą, bet nepažeidžia jos natūralaus barjero.

Mišri oda

Mišri oda – turbūt dažniausiai pasitaikantis tipas, kuriam būdinga skirtingų odos tipų kombinacija skirtingose veido zonose.

Pagrindiniai požymiai:

riebi T-zona (kakta, nosis, smakras)
normalios ar sausos skruostų, smilkinių ir žandikaulio zonos
išsiplėtusios poros T-zonoje ir smulkios kitose vietose
polinkis į spuogus T-zonoje
nevienodas odos tekstūros pasiskirstymas

Mišrios odos priežiūra reikalauja daugiausia kūrybiškumo, nes tenka derinti skirtingoms odos zonoms tinkamas priemones.

Kosmetologai dažnai rekomenduoja naudoti skirtingus produktus T-zonai ir likusiai veido daliai, taip užtikrinant optimalią kiekvienos zonos priežiūrą.

Jautri oda

Jautri oda nėra atskiras odos tipas tradicine prasme – ji gali būti ir sausa, ir riebi, ir mišri, tačiau turi papildomą požymį – stiprią reakciją į išorinius dirgiklius.

Jautriai odai būdinga:

paraudimas, deginimo jausmas po kontakto su kai kuriomis medžiagomis
dilgčiojimas naudojant įprastas kosmetikos priemones
reakcija į temperatūros pokyčius
dažnas odos dirglumas be aiškios priežasties
matomos kapiliarinės kraujagyslės (kouperozė)

Jautrios odos priežiūra reikalauja ypatingos atidos – reikia rinktis hipoalergines, bekvapes priemones, kuriose nėra dirginančių komponentų, ir vengti stiprių aktyvių ingredientų. Esant odos jautrumui, rekomenduojama pasikonsultuoti su dermatologu, nes jautrumas gali būti susijęs su odos barjero funkcijos sutrikimais ar uždegiminėmis ligomis.

Kaip nustatyti savo odos tipą?

Teisingas odos tipo nustatymas yra raktas į sėkmingą odos priežiūrą. Profesionali dermatologo ar kosmetologo konsultacija yra tiksliausias būdas nustatyti odos tipą, tačiau galima atlikti paprastas procedūras namuose, kurios suteiks gana tikslų supratimą apie jūsų odos būklę.

Stebėjimo metodas

Tai paprastas būdas preliminariai nustatyti odos tipą, stebint jos elgseną įprastomis sąlygomis:

Nuvalykite veidą švelniu valikliu ir nusausinkite minkštu rankšluosčiu.
Nenaudokite jokių produktų (kremai, serumas, makiažo priemonės) mažiausiai 30 minučių, o idealu – 1-2 valandas.
Stebėkite savo odą po šio laiko tarpo ir atkreipkite dėmesį į tokius požymius:

Jei oda atrodo ir jaučiasi normaliai – nei sausa, nei riebi – greičiausiai turite normalų odos tipą.
Jei jaučiate tempimą, matote šerpetojimą ar pleiskanas – jūsų oda gali būti sausa.
Jei pastebite blizgesį visame veide, greičiausiai turite riebią odą.
Jei blizgesys matomas tik T zonoje, o skruostai jaučiasi normalūs ar sausi – jūsų oda mišri.
Jei po procedūros jaučiate niežėjimą, dirglumą, paraudimą – gali būti, kad jūsų oda jautri.

Sugeriamosios servetėlės metodas

Šis testas leidžia gana tiksliai nustatyti, kiek sebumą gamina skirtingos veido zonos:

Nuvalykite veidą ir palikite jį be jokių produktų 1-2 valandas.
Pasiruoškite sugeriamąsias servetėles (paprastas popierines servetėles arba specialias matines servetėles).
Prispauskite servetėles prie skirtingų veido zonų (kakta, nosis, skruostai, smakras) maždaug 15-20 sekundžių.
Įvertinkite rezultatus pagal ant servetėlės likusius riebalų pėdsakus:

Jei ant servetėlės visur matomi vienodi, nežymūs riebalų pėdsakai – normali oda.
Jei servetėlė lieka praktiškai švari – sausa oda.
Jei visoje servetėlėje matomi aiškūs riebalų pėdsakai – riebi oda.
Jei ryškūs pėdsakai matyti tik nuo T-zonos, o skruostų zonoje mažai arba visai nėra – mišri oda.

Rekomenduojama šį testą atlikti ryte, praėjus kelioms valandoms po veido nusiprausimo, kadangi tada galima geriausiai įvertinti natūralią odos riebalinių liaukų veiklą.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors savarankiškas odos tipo nustatymas gali būti naudingas pradinis žingsnis, tam tikrais atvejais rekomenduojama kreiptis į dermatologą ar kosmetologą:

jei turite nuolatinių odos problemų (aknė, rozacea, dermatitas)
jei negalite tiksliai nustatyti savo odos tipo
jei pastebite staigius odos būklės pokyčius
jei įprastos produktų kategorijos neveikia jūsų odai
jei planuojate pradėti naudoti intensyviai veikiančias priemones (retinolį, AHA rūgštis, kt.)

Profesionalas ne tik nustatys tikslų odos tipą, bet ir identifikuos specifinius odos poreikius, galimas problemas bei jų priežastis, ir rekomenduos tinkamiausias priežiūros priemones bei procedūras.

Skirtingų veido odos tipų priežiūra

Kiekvienas odos tipas reikalauja individualios priežiūros strategijos ir specifinių produktų, kad būtų pasiekta optimali odos būklė. Tinkamai parinkta rutina padeda išlaikyti sveikatos pusiausvyrą ir užkirsti kelią dažnoms problemoms.

Priežiūra normaliai odai

Normalios odos savininkai dažnai nepelnyktai mano, kad jų odai nereikia specialios priežiūros.

Tačiau siekiant išsaugoti šią idealią būseną, būtina:

Valykite veidą švelniu, pH subalansuotu valikliu rytą ir vakarą.
Naudokite lengvą toniką be alkoholio, su antioksidantais.
Drėkinkite odą lengvos tekstūros drėkikliais, kurie neperkrauna odos.
Naudokite apsaugą nuo saulės (SPF 30 ar daugiau) kasdien, net debesuotomis dienomis.
Švelniai eksfoliuokite 1-2 kartus per savaitę, kad pašalintumėte negyvų ląstelių sluoksnį.

Rekomenduojami ingredientai normaliai odai: hialurono rūgštis, vitaminas C, niacinamidas, peptidai. Vengtini: stiprūs valikliai, alkoholio pagrindu pagamintos tonizuojančios priemonės, sunkios, komedogeninės tekstūros.

Priežiūra sausai odai

Sausa oda reikalauja intensyvaus drėkinimo ir maitinimo, kad būtų kompensuotas natūralių riebalų trūkumas:

Naudokite kreminius, neputojančius valiklius, kurie nepašalina natūralių odos riebalų.
Rinkitės tonikus be alkoholio, su drėkinančiais ingredientais.
Naudokite riebius, maitinančius kremus, kuriuose yra ceramidų, natūralių aliejų.
Įtraukite aliejų ir serumų į savo rutiną papildomam maitinimui.
Naudokite drėkinamąsias kaukes 1-2 kartus per savaitę.
Eksfoliuokite odą švelniai, ne dažniau kaip kartą per savaitę.

Rekomenduojami ingredientai sausai odai: hialurono rūgštis, glicerinas, ceramidai, skvalonas, šia sviestas, natūralūs aliejai. Vengtini: alkoholis, stiprūs valikliai, sulfatai, stiprios rūgštys.

Priežiūra riebiai odai

Riebios odos priežiūra turėtų būti nukreipta į sebumo kontrolę, nepažeidžiant odos barjero:

Valykite veidą gelinio ar putojančio valiklio pagalba ryte ir vakare.
Naudokite tonikus su BHA rūgštimis (salicilo rūgštis) porų valymui.
Rinkitės lengvos tekstūros, nekomedogenines drėkinimo priemones, pagamintas vandens, ne aliejaus pagrindu.
Reguliariai naudokite molio kaukes T-zonai.
Eksfoliuokite odą 2-3 kartus per savaitę su BHA ar AHA rūgštimis.
Naudokite matinančias priemones kontroliuojančias riebalų išskyrimą.

Rekomenduojami ingredientai riebiai odai: salicilo rūgštis, niacinamidas, retinoidai, arbatmedžio aliejus, cinkas. Vengtini: komedogeniniai aliejai, sunkūs kremai, produktai su dideliu aliejaus kiekiu.

Priežiūra mišriai odai

Mišrios odos priežiūros iššūkis – subalansuoti skirtingų zonų poreikius:

Naudokite švelnų, pH subalansuotą valiklį visam veidui.
Taikykite zoninę priežiūrą – skirtingus produktus T-zonai ir skruostams.
Rinkitės lengvą, nekomedogeninį drėkiklį visam veidui, papildomai naudojant intensyvesnį drėkinimą sausesnėms zonoms.
Naudokite skirtingas kaukes skirtingoms veido zonoms (pvz., valomosios kaukės T-zonai, drėkinamosios – skruostams).
Eksfoliuokite dažniau riebias zonas, rečiau ir švelniau – sausas.

Rekomenduojami ingredientai mišriai odai: niacinamidas (universalus ingredientas visoms zonoms), lengvi hidrantai kaip hialurono rūgštis, salicilo rūgštis riebesnėms zonoms. Vengtini: stiprūs valikliai, produktai su dideliu aliejaus kiekiu.

Priežiūra jautriai odai

Jautrios odos priežiūra turi būti itin švelni ir nukreipta į barjero funkcijos stiprinimą:

Naudokite itin švelnius valiklius be sulfatų, kvapiųjų medžiagų ir alkoholio.
Rinkitės produktus su minimaliu ingredientų sąrašu, be potencialių alergenų.
Visada testuokite naujus produktus mažame odos plote prieš naudojant visam veidui.
Venkite karšto vandens prausiantis, naudokite drungną.
Ypatingai saugokite odą nuo saulės, naudokite fizinius (mineraliniais filtrais pagristus) apsauginius kremus.
Stiprinkite odos barjerą produktais su ceramidais, pantenoliu, alantoinu.

Rekomenduojami ingredientai jautriai odai: alantoinas, pantenolis, bisabololis, ramunėlių ekstraktas, avižų ekstraktas, ceramidai. Vengtini: alkoholis, kvapiosios medžiagos, sulfatai, stiprios rūgštys, retinoidai (nebent dermatologas nurodytų kitaip).

Ar odos tipai gali keistis laikui bėgant?

Nors pagrindinis odos tipas yra nulemtas genetiškai, įvairūs veiksniai gali paveikti jūsų odos būklę ir laikinai ar ilgam pakeisti jos charakteristikas.

Svarbu skirti pagrindinio odos tipo pokyčius nuo laikinų odos būklės svyravimų.

Pagrindiniai odos tipą ir būklę veikiantys faktoriai:

Amžius – su amžiumi mažėja sebumo gamyba, todėl oda dažniausiai tampa sausesnė. Riebesnė oda jaunystėje gali transformuotis į normalią ar net sausą vyresnio amžiaus suaugusiems.
Hormonų pokyčiai – paauglystė, menstruacinis ciklas, nėštumas, menopauzė ir įvairūs hormoniniai sutrikimai gali laikinai ar ilgam pakeisti odos elgseną. Dažniausiai hormoniniai svyravimai didina odos riebumą.
Klimato ir sezono pokyčiai – šaltas oras ir mažas drėgmės kiekis žiemą gali sukelti odos sausėjimą, o karštis ir drėgmė vasarą – padidinti riebalingumą.
Geografinė padėtis – persikrausčius į kitą klimato zoną, oda gali keisti savo elgseną, adaptuodamasi prie naujų aplinkos sąlygų.
Gyvensenos pokyčiai – mityba, fizinis aktyvumas, streso lygis, miego režimas, alkoholio vartojimas ir rūkymas gali turėti reikšmingos įtakos odos būklei.
Vaistai ir gydymas – kai kurie vaistai (ypač hormoniniai, retinoidai, antibiotikai) gali ženkliai keisti odos tipą.

Svarbu atskirti laikinus odos būklės pokyčius nuo tikrų odos tipo transformacijų. Pavyzdžiui, dehidratuota oda nėra tas pats kas sausa oda – bet kurio tipo oda gali patirti dehidrataciją dėl aplinkos veiksnių ar netinkamos priežiūros. Dehidratuota oda pasižymi drėgmės, bet ne riebalų, trūkumu – ji jaučiasi įtempta, bet nebūtinai sausa ar pleiskanojanti.

Rekomenduojama peržiūrėti savo odos priežiūros rutiną keičiantis sezonams ir įvertinti odos tipą bent du kartus per metus. Jei pastebite reikšmingus ilgalaikius pokyčius odos elgsenoje, verta pasikonsultuoti su dermatologu ar kosmetologu, kad būtų galima pritaikyti priežiūros rutiną prie naujų odos poreikių.

Odos atspalvis, papildomos būklės ir kiti veiksniai

Be odos tipo, svarbūs ir kiti veiksniai, kurie padeda geriau suprasti odos poreikius ir pasirinkti tinkamesnes priežiūros priemones. Tai odos atspalvis, specifinės būklės ar genetinės ypatybės, kurios turi įtakos odos sveikatai ir išvaizdai.

Odos atspalvis ir Fitzpatrick skalė

Fitzpatrick skalė klasifikuoja odą į 6 tipus pagal pigmentaciją ir reakciją į saulės spindulius:

I tipas – labai šviesi oda, visada nudega, niekada neįdega
II tipas – šviesi oda, lengvai nudega, sunkiai įdega
III tipas – vidutinio atspalvio oda, kartais nudega, gerai įdega
IV tipas – tamsesnė oda, retai nudega, lengvai įdega
V tipas – tamsi oda, labai retai nudega, visada įdega
VI tipas – juoda oda, niekada nenudega

Odos atspalvis gali paveikti, kaip pasireiškia įvairios odos problemos ir kaip jūsų oda reaguoja į tam tikrus ingredientus. Pavyzdžiui, tamsesnės odos tipai (IV-VI) yra labiau linkę į hiperpigmentaciją po uždegimo, todėl jautriau reaguoja į intensyvias kosmetines procedūras.

Dehidratuota oda

Dehidratuota oda yra būklė (o ne odos tipas), kurią gali patirti bet kurio tipo odos savininkai.

Jos požymiai:

tempimo jausmas
padidėjęs jautrumas
smulkios raukšlelės
blankumas ir gyvybingumo trūkumas
netolygi tekstūra

Dehidratacija dažniausiai atsiranda dėl aplinkos veiksnių (šaltas oras, centrinis šildymas), nepakankamo skysčių vartojimo ar netinkamos odos priežiūros. Skirtingai nuo sausos odos, kuri gamina per mažai sebumo, dehidratuotai odai trūksta vandens, todėl ją reikia drėkinti hidratiškais ingredientais (hialurono rūgštis, glicerinas), o ne aliejais.

Genetinės ir etninės ypatybės

Skirtingos etninės grupės turi tam tikrų genetinių odos savybių, kurios gali turėti įtakos odos priežiūros rutinai:

Europiečių kilmės oda dažnai būna plonesnė, labiau pažeidžiama UV spindulių ir linkusi į ankstyvą senėjimą
Azijiečių kilmės oda dažnai turi storesnį dermos sluoksnį, yra mažiau linkusi į raukšles, bet labiau į pigmentaciją
Afrikiečių kilmės oda paprastai turi didesnį melanino kiekį, storesnį odos barjerą, yra atsparesnė UV žalai, bet labiau linkusi į keloidinius randus

Šios žinios padeda kosmetologams ir dermatologams parinkti tinkamesnius produktus ir procedūras, atsižvelgiant ne tik į odos tipą, bet ir į genetinius faktorius.

Odos senėjimas

Odos senėjimas paveikia visus odos tipus, tačiau skirtingai. Svarbiausi senėjimo tipai:

Chronologinis senėjimas – natūralus, genetiškai nulemtas procesas
Fotosenėjimas – sukeltas UV spindulių poveikio
Aplinkos senėjimas – dėl taršos, cigarečių dūmų, kt.

Amžėjant, oda palaipsniui tampa sausesnė, mažėja kolageno ir elastino gamyba, atsiranda raukšlės. Priežiūros rutina turi būti pritaikyta ne tik pagal odos tipą, bet ir pagal amžių – vyresnei odai reikalingos aktyvesnės priemonės su peptidais, retinoidais, antioksidantais.

Žinant ne tik savo odos tipą, bet ir jo ypatumus, galima žymiai efektyviau pasirinkti tinkamas priežiūros priemones ir procedūras, taip užtikrinant geriausius rezultatus.

Išvados

Teisingas veido odos tipo nustatymas yra esminė sąlyga sėkmingos odos priežiūros rutinos sukūrimui. Supratę, ar jūsų oda yra normali, sausa, riebi, mišri ar jautri, galėsite tiksliau parinkti produktus ir procedūras, kurios atitiks specifinius jūsų odos poreikius.

Atminkite, kad odos tipas nėra absoliučiai nekintamas – jis gali keistis dėl amžiaus, hormoninių svyravimų, aplinkos sąlygų ar gyvensenos pokyčių. Todėl svarbu reguliariai vertinti savo odos būklę ir atitinkamai koreguoti priežiūros režimą.

Jei susiduriate su nuolatinėmis odos problemomis ar negalite tiksliai identifikuoti savo odos tipo, rekomenduojama kreiptis į dermatologą ar kosmetologą. Profesionalus odos įvertinimas gali atskleisti subtilius niuansus ir problemas, kurias sunku pastebėti patiems.

Tinkama, jūsų odos tipui pritaikyta priežiūra užtikrins optimalią odos būklę, padės išspręsti esamas problemas ir užkirs kelią naujoms, suteiks odai sveiko spindesio ir pasitikėjimo savimi jausmo.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Ar mano odos tipas gali keistis laikui bėgant?

Taip, nors pagrindinis odos tipas yra nulemtas genetiškai, hormonų pokyčiai, amžius, aplinkos sąlygos ir gyvensenos veiksniai gali pakeisti odos elgseną, dėl ko gali prireikti naujos priežiūros rutinos.

Ką daryti, jei turiu kelių tipų odos požymių?

Daugelis žmonių turi mišrią arba kombinuotą odą, kai skirtingos veido sritys (pvz., T zona ir skruostai) turi skirtingus poreikius. Tokiu atveju rekomenduojama pritaikyti priežiūros rutiną kiekvienai zonai atskirai.

Kaip atskirti sausą odą nuo dehidratuotos?

Sausa oda trūksta riebalų (lipidų), o dehidratuotai odai trūksta vandens. Bet koks odos tipas, įskaitant riebią odą, gali būti dehidratuotas. Dehidrataciją galima atpažinti iš tempimo jausmo ir blausios išvaizdos, net jei oda atrodo riebi.

Kada reikėtų kreiptis į dermatologą ar kosmetologą?

Jei susiduriate su nuolatinėmis odos problemomis, pavyzdžiui, stipriu sausumu, dirglumu, aknė, staigiais odos būklės pokyčiais, arba jei savarankiškai negalite nustatyti savo odos tipo, verta pasikonsultuoti su specialistu dėl individualiai pritaikyto patarimo.

Ar patikimi internetiniai odos tipo testai?

Jie gali suteikti pradinių gairių, tačiau nėra profesionalios analizės pakaitalas. Naudokite testų rezultatus kaip pradinį orientyrą, visada stebėkite, kaip jūsų oda reaguoja į produktus, ir prireikus konsultuokitės su specialistu.