Kas yra UV spinduliai ir kaip jie veikia mūsų sveikatą

Ultravioletiniai spinduliai (UV) dažnai vadinami nematoma saulės pavojumi, galinčiu turėti tiek naudos, tiek žalingų pasekmių mūsų organizmui. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kas tai yra, kaip veikia odą, akis ir imuninę sistemą, ir kaip galime nuo jų apsisaugoti.

Kas yra UV spinduliai? Pagrindiniai tipai ir savybės

Ultravioletiniai spinduliai yra elektromagnetinės spinduliuotės dalis, kurios bangos ilgis trumpesnis nei matomo šviesos spektro, todėl žmogaus akys jų nemato. Jie natūraliai sklinda iš saulės, bet taip pat gali būti sukuriami dirbtinai tam tikrų šviesos šaltinių, pavyzdžiui, soliariumų lempų ar suvirinimo įrangos.

Ultravioletinė spinduliuotė skirstoma į tris pagrindines grupes pagal bangos ilgį:

UVA spinduliai (315-400 nm) – tai „ilgosios bangos”, kurios sudaro apie 95% UV spindulių, pasiekiančių žemės paviršių. Šie spinduliai prasiskverbia pro ozono sluoksnį ir gali prasiskverbti giliai į odą, pasiekdami dermą. UVA spinduliai yra pagrindinė priešlaikinio odos senėjimo priežastis.
UVB spinduliai (280-315 nm) – tai „vidutinio ilgio bangos”, kurių didžiąją dalį sulaiko ozono sluoksnis, tačiau apie 5% vis dėlto pasiekia žemės paviršių. Šie spinduliai prasiskverbia į epidermį ir yra pagrindinė odos nudegimų ir vėžio priežastis.
UVC spinduliai (100-280 nm) – tai „trumposios bangos”, kurios yra potencialiai pavojingiausios, bet natūraliai žemės paviršiaus nepasiekia, nes juos visiškai sulaiko atmosferoje esantis ozono sluoksnis. UVC spindulius gali skleisti dirbtiniai šaltiniai, kaip dezinfekcijos lempos.

UV spindulių poveikio mechanizmas

Ultravioletinė spinduliuotė paveikia mūsų kūną molekuliniu lygmeniu. Kai UV spinduliai pasiekia odą, jie sąveikauja su ląstelių DNR ir baltymais. UVA spinduliai prasiskverbia giliau ir sukelia laisvųjų radikalų susidarymą, kurie pažeidžia odą ir sukelia priešlaikinį senėjimą. UVB spinduliai tiesiogiai pažeidžia DNR ir gali sukelti mutacijas, vedančias prie odos vėžio. Tai panašu į nematomo saulės „piršto atspaudą” jūsų odos ląstelėse, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Teigiamas UV spindulių poveikis sveikatai

Nors dažnai kalbama apie UV spindulių keliamą žalą, saikingas jų kiekis yra būtinas mūsų sveikatai ir gerovei.

Vienas svarbiausių teigiamų ultravioletinės spinduliuotės poveikių yra vitamino D gamyba.

Kai UVB spinduliai patenka ant odos, jie inicijuoja cheminę reakciją, kurios metu gaminamas vitaminas D3. Šis vitaminas yra būtinas kalcio ir fosforo absorbcijai žarnyne, kas savo ruožtu stiprina kaulus ir dantis. Vitaminas D taip pat reguliuoja daugelį genų, dalyvauja imuninės sistemos veikloje ir padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų, įskaitant tam tikras vėžio formas, autoimunines ligas ir infekcijas.

Medicinos srityje UV spinduliai naudojami kaip gydomoji priemonė. Kontroliuojamas UVB spindulių kiekis taikomas gydant įvairius odos sutrikimus, tokius kaip psoriazė, egzema ir vitiligo. Ši procedūra, vadinama fototerapija, padeda sulėtinti odos ląstelių augimą ir mažina uždegimą.

Ultravioletiniai spinduliai taip pat plačiai naudojami sterilizacijai. UVC spinduliai efektyviai naikina mikroorganizmus – bakterijas, virusus ir pelėsį, pažeisdami jų DNR. Dėl to jie naudojami vandens, oro ir įvairių paviršių dezinfekcijai ligoninėse, laboratorijose ir maisto pramonėje.

Kaip užtikrinti saugią naudą?

Norint gauti naudingą vitamino D kiekį, daugumai žmonių pakanka 10-30 minučių saulės ekspozicijos kelis kartus per savaitę, veikiant rankas, veidą ir kojas. Tikslus laikas priklauso nuo odos tipo, geografinės padėties ir metų laiko. Žmonėms su šviesesne oda gali pakakti 10 minučių, tuo tarpu tamsesnės odos savininkams gali prireikti iki 30 minučių. Svarbu žinoti, kad per ilga ekspozicija jau nepadidina vitamino D gamybos, o tik didina odos pažeidimo riziką.

Žalingas UV spindulių poveikis: oda, akys, imuninė sistema

Pernelyg didelis ultravioletinės spinduliuotės kiekis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač odai, akims ir imuninei sistemai.

Poveikis odai:

Nudegimas – ūminis odos pažeidimas, kuris pasireiškia paraudimu, skausmu, šilumos pojūčiu ir gali sukelti pūsles. Tai daugiausia UVB spindulių poveikio rezultatas.
Fotosenėjimas – priešlaikinis odos senėjimas, pasireiškiantis raukšlėmis, sausumu, stangrumo praradimu ir pigmentinėmis dėmėmis. Tai daugiausia UVA spindulių poveikio rezultatas.
Odos vėžys – įskaitant melanomą (agresyviausią ir pavojingiausią formą) bei nemelanominį odos vėžį (bazalinių ląstelių ir plokščialąstelinę karcinomą). Ilgalaikis UVB spindulių poveikis sukelia DNR pažeidimus, kurie gali sukelti vėžines mutacijas.
Aktininė keratozė – ikivėžiniai odos dariniai, kurie gali transformuotis į plokščialąstelinį vėžį.

Poveikis akims:

Fotokeratitas – tai akių „nudegimas”, sukeliantis skausmą, jautrumą šviesai ir laikinus regėjimo sutrikimus.
Katarakta – akies lęšiuko drumstis, kuri yra viena pagrindinių apakimo priežasčių pasaulyje. Ilgalaikis UV spindulių poveikis padidina kataraktos išsivystymo riziką.
Tinklainės pažeidimai – UV spinduliai gali pažeisti tinklainę, sukeldami degeneracinius pokyčius, tokius kaip geltonosios dėmės degeneracija.
Pterigijus – akies junginės audinys, kuris auga ant ragenos ir gali paveikti regėjimą.

Poveikis imuninei sistemai:

Per didelis UV spindulių poveikis gali slopinti imuninę sistemą, mažinant jos gebėjimą kovoti su infekcijomis ir vėžinėmis ląstelėmis. Tai ypač svarbu žmonėms, kurių imuninė sistema jau yra susilpnėjusi dėl ligų ar vaistų.

Kam kyla didžiausia rizika?

Tam tikri žmonės yra jautresni UV spindulių poveikiui:

Šviesios odos, plaukų ir akių žmonės (I ir II fototipų) – jie turi mažiau melanino, kuris natūraliai apsaugo odą.
Vaikai – jų oda plonesnė ir jautresnė, be to, per vaikystę patirtas žalingas poveikis gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Vyresnio amžiaus žmonės – jų oda plonesnė ir mažiau elastinga, todėl labiau pažeidžiama.
Žmonės, vartojantys fotosensibilizuojančius vaistus – kai kurie antibiotikai, priešuždegiminiai, priešgrybeliniai ir kiti vaistai gali padidinti jautrumą UV spinduliams.
Žmonės su šeimine odos vėžio istorija – genetinis polinkis didina riziką.

UV indeksas ir rizikos veiksniai

UV indeksas (UVI) yra tarptautinis standartas, skirtas išmatuoti ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku. Šis indeksas padeda žmonėms suprasti, kokio lygio apsaugą nuo saulės jie turėtų naudoti.

UV indeksas pateikiamas skale nuo 1 iki 11+, kur:

1-2: Žemas intensyvumas – daugumai žmonių nereikia ypatingos apsaugos
3-5: Vidutinis intensyvumas – rekomenduojama naudoti apsauginius kremus ir dėvėti apsauginius drabužius
6-7: Aukštas intensyvumas – būtina naudoti apsaugą, vengti buvimo saulėje vidurdienį
8-10: Labai aukštas intensyvumas – minimalizuoti buvimą lauke, naudoti maksimalią apsaugą
11+: Ekstremalus intensyvumas – vengti buvimo lauke dienos metu

UV spinduliuotės intensyvumą veikia įvairūs aplinkos veiksniai:

Paros laikas – didžiausias intensyvumas yra tarp 10 val. ryto ir 16 val. popiet, kai saulė yra aukščiausiai.
Metų laikas – vasarą, kai saulė yra arčiau žemės, UV spinduliuotė yra intensyvesnė.
Ozono sluoksnio storis – plonėjant ozono sluoksniui, daugiau UV spindulių pasiekia žemės paviršių.
Aukštis virš jūros lygio – kiekvieniems 300 metrų aukščio, UV spinduliuotė padidėja maždaug 4%.
Atspindžiai nuo paviršių – sniegas gali atspindėti iki 80% UV spindulių, vanduo – iki 30%, o smėlis – iki 15%.
Debesuotumas – nors debesys gali sumažinti UV spinduliuotę, ploni debesys gali praleisti iki 90% spindulių.

Lietuvoje dažniausi UV rodikliai

Lietuvoje UV indeksas svyruoja priklausomai nuo sezono. Žiemą indeksas retai viršija 1-2, pavasarį ir rudenį siekia 3-5, o vasarą gali pasiekti 7-8. Aukščiausias UV indeksas Lietuvoje paprastai būna birželio-liepos mėnesiais, ypač giedromis dienomis tarp 12 ir 15 valandos. Baltijos jūros paplūdimiuose UV intensyvumas gali būti didesnis dėl papildomo atspindžio nuo vandens ir smėlio. Svarbu sekti kasdienius UV indekso pranešimus, kuriuos teikia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, ir atitinkamai planuoti lauko veiklas.

Kaip apsisaugoti nuo UV spindulių: Efektyvios priemonės

Siekiant apsisaugoti nuo žalingo UV spindulių poveikio, rekomenduojama taikyti kompleksines apsaugos priemones, apimančias fizinius, cheminius ir elgesio metodus.

Fizinės apsaugos priemonės:

Drabužiai – tankaus audinio, ilgomis rankovėmis drabužiai suteikia gerą apsaugą. Kai kurie modernūs audiniai turi specialų UPF (Ultraviolet Protection Factor) reitingą, nurodantį apsaugos lygį. Rekomenduojama rinktis drabužius su UPF 30 ar daugiau.
Kepurės – plačiabrylės kepurės (ne mažiau kaip 7,5 cm) apsaugo veidą, ausis ir kaklą. Tai ypač svarbu plaukų retėjimu sergantiems asmenims.
Akiniai nuo saulės – būtina rinktis akinius su CE ženklu arba UV400 žyma, garantuojančia 100% UVA ir UVB spindulių blokavimą. Akinių tamsinimo laipsnis nėra susijęs su UV apsauga – net ir šviesūs lęšiai gali blokuoti UV spindulius.
Pavėsis – ieškojimas pavėsio, ypač intensyviausiomis saulės valandomis (10-16 val.), ženkliai sumažina UV poveikį. Tačiau reikia žinoti, kad kai kurie UV spinduliai atsispindi nuo paviršių ir pasiekia pavėsyje esančius objektus.

Cheminės apsaugos priemonės:

Apsauginiai kremai nuo saulės – efektyviausia priemonė yra plataus spektro apsaugos kremas, blokuojantis ir UVA, ir UVB spindulius. Apsaugos faktorius (SPF) nurodo, kiek kartų ilgiau galima būti saulėje be nudegimo rizikos, palyginti su neapsaugota oda.
Tinkamas SPF pasirinkimas – kasdieniam naudojimui rekomenduojama rinktis kremus su SPF 30, o intensyvesniam saulės poveikiui – SPF 50 ar daugiau. Labai svarbu tepti pakankamą kiekį kremo: suaugusiajam reikia maždaug 30 ml (pusė arbatinio šaukštelio) veidui ir kaklui.
Teisingas naudojimas – apsauginį kremą reikia tepti lygiai 15-30 minučių prieš išeinant į lauką, atnaujinti kas dvi valandas ir po kiekvieno maudymosi ar gausaus prakaitavimo, net jei kremas yra atsparus vandeniui.

Elgesio apsaugos priemonės:

Laiko planavimas – vengimas buvimo saulėje pačiu karščiausiu dienos metu (10-16 val.). Ankstyvos ryto ar vėlyvos popietės valandos yra saugesnės.
UV indekso stebėsena – kasdienės UV prognozės padeda planuoti lauko veiklas ir pasirinkti tinkamą apsaugą.
Saulės ekspozicijos ribojimas – saiko laikymasis, net ir naudojant apsaugos priemones.
Reguliarūs odos patikrinimai – savęs apžiūrėjimas ieškant naujų ar besikeičiančių apgamų ar dėmių.

Dažniausios klaidos apsisaugant

Dauguma žmonių daro keletą klaidų, kurios sumažina jų apsaugą nuo UV spindulių:

Manymas, kad debesuotą dieną nereikia apsaugos – net ir per debesis prasiskverbia iki 80% UV spindulių.
Nepakankamas apsaugos priemonių kiekis – dažniausiai tepama tik 25-50% rekomenduojamo kremo kiekio.
Pasikliovimas vien tamsiais akiniais nuo saulės, kurie gali neturėti UV filtro.
Pamiršimas, kad UV spinduliai prasiskverbia pro langų stiklą (UVA spinduliai) – vairuojant ilgesnį laiką reikalinga apsauga.
Manymas, kad vanduo suteikia apsaugą – būnant vandenyje UV spinduliai vis tiek veikia odą.
Apsauginio kremo neatnaujinimas po maudymosi ar prakaitavimo.

UV ir aplinkos veiksniai: kada rizika didžiausia?

UV spinduliuotės intensyvumą reikšmingai veikia įvairūs aplinkos veiksniai, kurie gali padidinti riziką net ir tada, kai tiesioginio saulės poveikio nėra.

Atspindys nuo paviršių ženkliai padidina UV poveikį. Sniegas atspindi iki 80% UV spindulių, todėl slidinėjant kalnuose gali susidurti „snieginė aklumas” (fotokeratitas) ir stiprūs nudegimai, net ir žiemą ar vėsiu oru. Vanduo atspindi apie 30% UV spindulių, todėl paplūdimyje ar vandens telkinio pakrantėje UV poveikis yra žymiai didesnis nei kitose vietose. Smėlis atspindi 15-25% UV spindulių, o žolė ir asfaltas – apie 10%.

Aukštis virš jūros lygio yra svarbus veiksnys – kiekvieniems 1000 metrų pakilimo, UV intensyvumas padidėja 10-12%. Tai reiškia, kad kalnuose, net esant žemai temperatūrai, nudegimo rizika yra žymiai didesnė.

Debesuotumas dažnai sukuria klaidingą saugumo jausmą. Nors tiršti lietaus debesys gali sulaikyti iki 70-90% UV spindulių, ploni ar išsiskaidę debesys praleidžia didžiąją dalį spinduliuotės, o kartais dėl atspindžio efekto UV poveikis gali net padidėti.

Sezonas ir geografinė padėtis taip pat lemia UV intensyvumą. Arčiau pusiaujo UV poveikis yra stipresnis ištisus metus. Šiauriniame pusrutulyje stipriausias poveikis jaučiamas nuo balandžio iki rugsėjo, su pikomis birželio-liepos mėnesiais.

Štai keletas realių situacijų, iliustruojančių, kada rizika yra didžiausia:

Vasaros dieną Baltijos paplūdimyje UV poveikis yra dvigubas – tiesioginė saulės spinduliuotė ir atspindys nuo vandens bei smėlio. Net būnant po skėčiu, atspindėti spinduliai gali sukelti nudegimus.
Slidinėjant Alpėse rizika yra triguba – didesnis aukštis, atspindys nuo sniego ir plonesnis oro sluoksnis. Čia galima nudegti per mažiau nei 30 minučių, net žiemos metu.
Miesto parke vasaros vidurdienį UV poveikis yra stipriausias tarp 12 ir 15 valandos, todėl net trumpas buvimas lauke be apsaugos gali būti pavojingas, ypač šviesiaplaukiams ir šviesiaodžiams žmonėms.
Debesuotą dieną prie jūros daug žmonių nenaudoja apsaugos, tačiau UV spinduliai lengvai prasiskverbia pro debesis ir, sustiprinti atspindžio nuo vandens, gali sukelti skausmingus nudegimus.

Išvados: Saugi koegzistencija su UV spinduliais

Ultravioletiniai spinduliai yra neatsiejama mūsų aplinkos dalis, turinti tiek naudingų, tiek žalingų poveikių sveikatai. Vitamino D gamyba, kai kurie terapiniai poveikiai odos ligoms ir sterilizacijos galimybės yra teigiami UV spindulių aspektai, tačiau ilgalaikis ir nekontroliuojamas poveikis gali sukelti rimtų odos ir akių pažeidimų, įskaitant vėžį.

Svarbu suprasti, kad visiška apsauga nuo UV spindulių nėra nei įmanoma, nei pageidautina – mums reikia saikingo jų kiekio sveikatos palaikymui. Tačiau sąmoningas požiūris į apsaugos priemones, UV indekso stebėjimas ir elgesio pokyčiai gali žymiai sumažinti ilgalaikių pažeidimų riziką.

Prisiminkite „3P” taisyklę efektyviai apsaugai: Pridengti (drabužiais, kepurėmis, akiniais), Patepti (plataus spektro apsauginiu kremu) ir Pristabdyti (vengti intensyvios saulės).

Pasidalinkite šiomis žiniomis su kitais – apsaugodami save ir savo artimuosius nuo perteklinio UV poveikio, galite išvengti rimtų sveikatos problemų ateityje ir mėgautis saule saugiai.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ką reiškia UV indeksas ir ką jis parodo?

UV indeksas parodo ultravioletinės spinduliuotės intensyvumą konkrečioje vietoje ir konkrečiu metu. Kuo aukštesnė UV indekso vertė, tuo didesnė odos ir akių pažeidimo rizika bei stipresnės apsaugos poreikis.

Ar debesis apsaugo nuo UV spindulių?

Ploni debesys suteikia menką apsaugą – per juos prasiskverbia daugiau nei 90% UV spindulių. Todėl apsaugos priemonės būtinos ir debesuotomis dienomis.

Kokį SPF turėčiau rinktis?

Daugumai suaugusiųjų rekomenduojamas SPF 30+ kremas, kurį reikia pakartotinai tepti kas dvi valandas ir po maudymosi. Vaikams arba šviesiaodžiams asmenims rekomenduojama rinktis SPF 50+ preparatus.

Ar akiniai nuo saulės visada apsaugo akis?

Tik akiniai, pažymėti UV400 arba CE ženklu, užtikrina visišką apsaugą nuo UV spindulių. Tamsesni lęšiai negarantuoja geresnės apsaugos nuo UV spindulių.

Kiek laiko galima saugiai būti saulėje be apsaugos?

Tai priklauso nuo odos fototipo, UV indekso ir aplinkos. Šviesiaodžiams žmonėms kartais pakanka vos 10-20 minučių vidurdienio saulėje, kad atsirastų nudegimas.