Saulės nudegimai: kaip atpažinti, gydyti ir išvengti

Vasaros malonumai dažnai susipina su saulės spinduliais, tačiau pernelyg ilgas buvimas saulėje gali sukelti nemalonius odos nudegimus. Saulės nudegimai – tai ne tik laikinas diskomfortas, bet ir rimta grėsmė odai, galinti sukelti ilgalaikius padarinius, įskaitant padidėjusią odos vėžio riziką. Ypač didelį pavojų saulės nudegimai kelia šviesiaplaukiams, šviesiems žmonėms, vaikams ir tiems, kurie dirba ar ilsisi lauke.

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip atpažinti pirmuosius nudegimo saulėje požymius, kokie gydymo būdai yra veiksmingiausi ir, svarbiausia, kaip visiškai išvengti nemalonių saulės nudegimų ateityje.

Kas yra saulės nudegimai?

Saulės nudegimai – tai odos pažeidimas, kurį sukelia pernelyg didelė ultravioletinių (UV) spindulių dozė. Kai oda patiria per didelį UV spindulių kiekį, ji reaguoja uždegimininiu procesu.

Organizmas, bandydamas apsisaugoti, išskiria medžiagas, sukeliančias paraudimą, skausmą ir patinimą – klasikinius nudegimo saulėje požymius.

Skirtingi odos tipai reaguoja į saulę nevienodai. Pagal Fitzpatrick klasifikaciją, išskiriami šeši odos fototipai. I ir II tipo oda (šviesi, dažnai pasitaikanti tarp šiauriečių, įskaitant daugelį lietuvių) dega greičiausiai, dažnai per 15-30 minučių intensyvios saulės. Tamsesnė oda (III-VI tipas) turi daugiau melanino – natūralaus apsauginio pigmento, todėl nudegimų rizika mažesnė, tačiau ne visiškai panaikinta.

UV spinduliai skirstomi į UVA, UVB ir UVC. UVC sugeria atmosfera, todėl mūsų nepasiekia. UVB spinduliai pažeidžia viršutinius odos sluoksnius ir yra pagrindinė nudegimų priežastis. UVA spinduliai prasiskverbia giliau į odą, sukeldami ilgalaikę žalą, fotosenėjimą ir odos vėžio riziką. Būtent todėl taip svarbu naudoti plataus spektro kremą nuo saulės, apsaugantį tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių.

Saulės nudegimo simptomai ir kaip juos atpažinti

Nudegimo požymiai nėra akivaizdūs iškart po buvimo saulėje – dažniausiai jie pasireiškia per 2-6 valandas po ekspozicijos ir pasiekia piką po 12-24 valandų. Simptomai gali išlikti kelias dienas, o oda gali pradėti luptis po 3-8 dienų.

Pagal sunkumą, saulės nudegimai skirstomi į:

• Lengvus: nedidelis paraudimas, lengvas skausmas ar nemalonus pojūtis liečiant, šilumos pojūtis odoje.
• Vidutinio sunkumo: ryškus paraudimas, skausmas, odos patinimas, karščio pojūtis, maži pūslelių židiniai.
• Sunkius: intensyvus paraudimas, stiprus skausmas, didelis patinimas, pūslės, galvos skausmas, pykinimas, šaltkrėtis, karščiavimas, bendras silpnumas, dehidratacija.

Vaikų oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl nudegimas gali pasireikšti greičiau ir stipriau.

Mažylių oda turi mažiau melanino, o jų odos apsauginiai mechanizmai dar nėra visiškai išsivystę, todėl ypač svarbu apsaugoti juos nuo tiesioginių saulės spindulių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma lengvų ir vidutinio sunkumo nudegimų gali būti gydomi namuose, tam tikrais atvejais būtina profesionali medicininė pagalba:

• didelis kūno plotas padengtas pūslėmis;
• karščiavimas virš 38°C;
• stiprus skausmas, kuris nesumažėja po įprastų nuskausminamųjų;
• nudegimo pūslės, kurios rodo infekcijos požymius (pūlingas skystis, paraudimas aplink pūslę, šiluma);
• stipri dehidratacija (galvos svaigimas, sumažėjęs šlapinimasis, sausumas burnoje);
• kai nudegę kūdikiai ar maži vaikai;
• jei kartu su nudegimu pasireiškia saulės smūgio požymiai (pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, sąmonės sutrikimas).

Vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims su silpnesne imunine sistema taip pat rekomenduojama kreiptis medicininės pagalbos net ir esant vidutinio sunkumo nudegimams.

Ką daryti nudegus saulėje: pirmoji pagalba ir gydymas

Pastebėjus pirmuosius saulės nudegimo požymius, svarbu nedelsiant imtis veiksmų, kad sumažėtų uždegimas ir pažeidimas.

Štai ką reikėtų daryti:

• Nedelsdami pasišalinkite iš saulės ir eikite į vėsią, pavėsingą vietą;
• Vėsinkite odą – atsargiai dėkite vėsiu vandeniu sudrėkintus rankšluosčius ar kompresus ant nudegusios odos (15-20 minučių). Nenaudokite ledukų tiesiogiai ant odos, nes tai gali sukelti papildomą dirginimą;
• Gerkite daug vandens – saulės nudegimai skatina dehidrataciją, todėl būtina atstatyti skysčių balansą;
• Švelniai nusiprauskite vėsiu vandeniu, naudodami švelnų, bekvapį muilą. Nešveiskite odos ir netrinkite, o tik švelniai nusausinkite rankšluosčiu;
• Tepkite raminančius produktus su pantenoliu ar alaviju (aloe vera);
• Naudokite nuskausminamuosius – paracetamolis ar ibuprofenas gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą;
• Dėvėkite laisvus drabužius iš natūralių audinių, kad išvengtumėte papildomo dirginimo.

Jei ant nudegusios odos atsirado pūslių, jokiu būdu jų nepradurkite. Pūslės veikia kaip natūralus barjeras nuo infekcijos. Jei pūslė atsitiktinai pratrūko, švelniai nuvalykite vietą antiseptiku ir uždenkite steriliu tvarsčiu.

Liaudiškos priemonės: kas (ne)veikia?

Lietuvoje populiarios įvairios liaudiškos priemonės nudegimams gydyti, tačiau ne visos jos yra efektyvios ar saugios:

• Nerekomenduojama: kefyras, grietinė ar jogurtas – nors sukelia laikiną vėsinimo pojūtį, pieno produktuose esančios bakterijos gali sukelti infekciją. Be to, išdžiūvę pieno riebalai gali užkimšti odos poras ir apsunkinti gijimą;
• Nerekomenduojama: aliejus ar sviestas – šios priemonės izoliuoja šilumą odoje, apsunkina gijimą ir gali sukelti papildomą dirginimą;
• Nerekomenduojama: alkoholio pagrindu pagaminti losjonai – jie sausina odą ir gali sukelti dar didesnį diskomfortą;
• Gali padėti: atvėsintos ramunėlių, jonažolės ar aviečių arbatos kompresas – turi priešuždegiminių savybių ir gali suteikti laikiną palengvėjimą;
• Gali padėti: šviežių agurkų griežinėliai – jų sudėtyje esantis vanduo ir antioksidantai gali švelniai nuraminti odą;
• Rekomenduojama: šviežias alavijo (aloe vera) gelis – turi priešuždegiminį poveikį ir suteikia drėgmės.

Dermatologai pabrėžia, kad geriausia rinktis produktus, kurie specifiškai sukurti nudegimams gydyti ir yra dermatologiškai išbandyti.

Paprastai tai specialios priemonės su pantenoliu, alaviju, vitaminais E ir B5, neturinčios alkoholio ar stiprių kvapiklių.

Kuo nudegimai saulėje pavojingi?

Saulės nudegimai turi tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių pasekmių sveikatai:

Trumpalaikės rizikos:

• Dehidratacija – dėl skysčių netekimo per pažeistą odą;
• Infekcijos rizika – ypač kai atsiranda pūslių ar oda pradeda luptis;
• Saulės smūgio rizika – kartu su nudegimais gali pasireikšti ir bendras organizmo perkaitimas;
• Laikinas imuniteto susilpnėjimas – odos uždegimas gali trumpam nukreipti organizmo imunines jėgas į pažeistos odos gydymą.

Ilgalaikės rizikos:

• Ankstyvesnis odos senėjimas (fotosenėjimas) – saulės pažeista oda tampa mažiau elastinga, atsiranda raukšlių, pigmentinių dėmių;
• Padidėjusi odos vėžio rizika – asmenys, patyrę penkis ar daugiau sunkių saulės nudegimų iki 20 metų, turi dvigubai didesnę riziką susirgti melanoma (agresyviausia odos vėžio forma) vėlesniame gyvenime;
• Lėtinės odos problemos – pasikartojantys nudegimai gali sukelti nuolatinį odos jautrumą, sausumą, rožinę ar kitas dermatologines būkles;
• Akių problemos – dažnas buvimas saulėje be tinkamos akių apsaugos gali prisidėti prie kataraktos ar kitų regėjimo sutrikimų vystymosi.

Ypač didelį susirūpinimą kelia vaikų nudegimai. Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), apie 80% viso gyvenimo saulės ekspozicijos žmogus gauna iki 18 metų amžiaus. Vaikystėje patirta UV žala turi kaupiamąjį efektą ir gali pasireikšti tik po kelių dešimtmečių. Štai kodėl taip svarbu nuo mažens mokyti vaikus saugotis saulės ir formuoti teisingus apsaugos įpročius.

Saulės nudegimų prevencija: kaip apsisaugoti?

Geriausias būdas išvengti nudegimų – efektyvi apsauga nuo saulės.

Tai apima kompleksines priemones:

Kaip išsirinkti tinkamą saulės kremą?

Renkantis kremą nuo saulės, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• SPF faktorius – suaugusiems rekomenduojama rinktis ne mažesnį nei SPF 30, o vaikams ir jautriai odai – SPF 50 ar didesnį;
• Plataus spektro apsauga – kremas turi saugoti tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių;
• Atsparumas vandeniui – jei planuojate maudytis ar aktyviai sportuoti, rinkitės vandeniui atsparų kremą;
• Sudėtis – jei turite jautrią odą, rinkitės hipoalergeniškus kremų variantus be kvapiklių ar kitų dirginančių medžiagų;
• Tekstūra – riebi oda geriau toleruoja lengvesnės tekstūros losjonus ar gelius, o sausa oda – kremiškesnes tekstūras.

Kremas turėtų būti tepamas lygiu, storu sluoksniu maždaug 15-30 minučių prieš išeinant į lauką. Suaugusiam žmogui reikia maždaug 35 ml (vienos valgomojo šaukšto) kremo visam kūnui. Netepkite per mažai – tai dažna klaida, dėl kurios kremo efektyvumas gali sumažėti net 50%.

Pakartotinis tepimas yra būtinas kas 2 valandas, o taip pat po kiekvieno maudymosi ar stipraus prakaitavimo, nepriklausomai nuo kremo SPF faktoriaus ar atsparumo vandeniui.

Specialūs patarimai vaikams ir jautriai odai

Vaikų ir jautrios odos apsaugai nuo saulės reikia papildomo dėmesio:

• Kūdikiai iki 6 mėnesių neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, jiems nenaudokite cheminių kremų nuo saulės;
• Vyresnių nei 6 mėnesių kūdikių ir vaikų odai naudokite specialius mineralinės sudėties kremus (su cinko oksidu ar titano dioksidu) – jie mažiau dirgina odą;
• Vaikams ir jautriai odai rinkitės kremus su SPF 50+ ir plataus spektro apsauga;
• Tepkite apsauginį kremą dažniau – kas 1-1,5 valandos aktyviai būnant lauke;
• Papildomai apsaugokite vaikus specialiais UV spindulius blokuojančiais drabužiais, plačiakraštėmis skrybėlėmis ir akiniais nuo saulės.

Be apsauginių kremų, labai svarbi ir kita apsauga:

• Saugios valandos – venkite būti lauke tarp 11 ir 16 valandos, kai UV spinduliai yra intensyviausi;
• Apsauginiai drabužiai – dėvėkite tankaus audinio, laisvus drabužius ilgomis rankovėmis, plačiakraštę skrybėlę ir akinius nuo saulės su UV filtru;
• Buvimas pavėsyje – naudokite skėčius, tentas, medžių pavėsį, ypač pikų valandomis;
• UV indekso sekimas – planuokite lauko veiklas pagal UV indeksą (3 ir daugiau jau reikalinga apsauga);
• Specialių vaistų naudotojai – atkreipkite dėmesį, kad kai kurie vaistai (doksiciklinas, izotretinoinas, diuretikai, kai kurie priešuždegiminiai vaistai) gali padidinti jautrumą saulei.

Pasirūpinkite tinkama mityba ir hidratacija – gausus vandens vartojimas bei maisto produktai, turtingi antioksidantais (vitaminų A, C, E), kaip pomidorai, morkos, vaisiai ir riešutai, gali padėti odai natūraliai apsisaugoti nuo UV spindulių žalos.

Vitaminas D, kurį organizmas gamina veikiant saulei, yra būtinas kaulų stiprumui ir imuninei sistemai. Tačiau pakanka 10-15 minučių buvimo netiesioginiuose saulės spinduliuose 2-3 kartus per savaitę (veidas, rankos), kad būtų užtikrintas pakankamas vitamino D kiekis. Jei esate susirūpinę dėl vitamino D trūkumo, pasitarkite su gydytoju – gali būti rekomenduojami papildai, užuot rizikuojant nudegti.

Apibendrinimas

Saulės nudegimai – tai ne tik laikinas diskomfortas, bet ir rimta problema, galinti turėti ilgalaikių pasekmių odos sveikatai. Laiku pastebėjus pirmuosius nudegimo požymius ir tinkamai juos gydant, galima sumažinti neigiamas pasekmes. Tačiau geriausias būdas išvengti komplikacijų – nuosekli ir kasdienė odos apsauga nuo žalingo UV spindulių poveikio.

Atsakingas elgesys saulėje – tai investicija į savo odos sveikatą ir grožį ilgam laikui. Nepamirškite, kad nudegimai kaupia žalą, todėl net ir nedideli, pasikartojantys pažeidimai gali ilgainiui neigiamai paveikti jūsų sveikatą. Reguliarūs apsilankymai pas dermatologą, ypač jei turite šviesią odą ar esate patyrę rimtų nudegimų praeityje, gali padėti anksti pastebėti galimus pokyčius ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko trunka, kol pasirodo saulės nudegimo simptomai?

Saulės nudegimo simptomai paprastai pradeda rodytis per 2-6 valandas po buvimo saulėje, pasiekia piką po maždaug 24 valandų, ir gali sustiprėti per kitas 48 valandas.

Kokios namų priemonės nuo saulės nudegimo yra saugios naudoti?

Saugios priemonės apima vėsius (ne ledinius) kompresus, alavijo (aloe vera) gelį arba švelnius bekvapius drėkiklius. Pieno produktai, tokie kaip kefyras ar grietinė, taip pat aliejai ar alkoholio pagrindu pagaminti produktai nerekomenduojami.

Kada dėl nudegimo saulėje reikia kreiptis medicininės pagalbos?

Jei pastebite platų pūslių išplitimą, stiprų skausmą, infekcijos požymius, karščiavimą, dehidrataciją, arba jei nudegė kūdikis ar mažas vaikas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Kaip dažnai reikia tepti kremą nuo saulės?

Kremą nuo saulės reikia tepti kas 2 valandas ir po kiekvieno maudymosi ar stipraus prakaitavimo, nepriklausomai nuo SPF faktoriaus, norint užtikrinti nuolatinę apsaugą.

Ar naudojant kremą nuo saulės galima gauti pakankamai vitamino D?

Tinkamas kremo nuo saulės naudojimas sumažina, bet nepanaikina vitamino D gamybos. Trumpas, retkarčiais pasitaikantis buvimas netiesioginiuose saulės spinduliuose (kai UV indeksas žemas) kartu su vitaminu D turtingu maistu gali padėti palaikyti sveiką vitamino lygį. Jei kyla abejonių, pasikonsultuokite su sveikatos priežiūros specialistu.